VB foto
 

Tyla, tyla kuri spengia ausyse. Staiga prabyla mintys. Pasigirsta širdies klyksmas. Basomis bėgu pro šlapią žolę, perbrendu per klampų purvyną ir ropomis iki skausmo nušalusiomis galūnėmis įveikiu staiga užklupusią pūgą.

 

Bandau pabėgti nuo vienatvės. Mintys ir iš kūno besiveržianti siela. Sunkūs atodūsiai. Viskas aplink nusidažo juodai balta spalva ir smegenys kaip perkaitęs procesorius bando pagaut likusias spalvas.

 

Staiga pabundu, nubraukiu nuo kaktos prakaito lašus ir paėmęs foto aparatą leidžiuosi tolyn ieškot kažko, to kas suteiks man dar vieną šansą užfiksuot kažką...

 

 

P.S.

 

Fotografija kaip liga, nuo kurios neimanoma pagyti...


 
  © 2014 www.vbfoto.lt | Interneto svetainių kūrimas